Jono 9

₁Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. ₂Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ ₃Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.

₆Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ₇ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus Siloamas reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. ₈Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ ₉Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus“. O jis atsakė: „Taip, tai aš“. ₁₀Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ ₁₁Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“. ₁₂Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau“.

₁₃Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. ₁₄O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. ₁₅Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“. ₁₆Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo“. O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutapo. ₁₇Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.

₁₈Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ₁₉ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ ₂₀Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. ₂₁O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“. ₂₂Tėvai šitaip pasakė bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. ₂₃Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.

₂₄Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis“. ₂₅Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“. ₂₆Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ ₂₇Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ ₂₈Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. ₂₉Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome“. ₃₀Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! ₃₁Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, bet jei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso. ₃₂Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! ₃₃Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“. ₃₄Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. ₃₅Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ ₃₆Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ ₃₇Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba“. ₃₈Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“ – ir parpuolęs pagarbino jį. ₃₉O Jėzus prabilo:

₄₀Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ ₄₁Jėzus atsakė: